Veislės istorija

Keeshondo/volfšpico paskirtis:
>>mylėti šeimos narius, kurti gerą, optimistinę atmosferą šeimoje:
>>žaisti su vaikais, pratinti juos prie tvarkos;
>>žavėti visus aplinkinius žmones savo išvaizda;
>>rūpintis šeimininko sveikata, reguliariai vesti jį į lauką, skatinti jį aktyviai ilsėtis- pasivaikščiojimai miške, su dviračiu, slidėmis;
>>padėti šeimininkui susipažinti su žmonėmis lauke, kurie reikalauja papasakoti apie šitą nuostabų šunį;
>>turtinti šeimininko žodyną, verčiant smalsiems praeiviams gatvėje pastoviai kartoti tokius žodžius kaip: keeshondas, volfšpicas;
>>leisti šeimininkui didžiuotis jo šuns pasiekimais per dresūrą ankstų sekmadienio rytą;
>>papuošti namų interjerą prizais ir dovanom, leisti šeimininkui didžiuotis jais.
     Dideli pilkos spalvos špicai, saugojo namus ir žvejų valtis. Olandijoje juos vadino keeshondais, Vokietijoje – pagal spalvą- volfšpicais.
    Dvigubas veislės pavadinimas, reikalauja paaiškinimo. Dvi šeimyninės šalys – Vokietija ir Olandija – ginčijasi dėl teisės į šitos veislės atsiradimą. Jie padalino ją į Vokiečių volfšpicą ir Olandų keeshondą. Ginčo pabaigos nenusimato, todėl skirtingose šalyse, jis vadinasi skirtingai, volfšpicas arba keeshondas, arba ir taip ir taip.
    Šitie šunys skiriasi ne tik pagal pavadinimą, veislė turi du tipus. FCI sistemoje veislė vadinasi volfšpicas, bet įvairios šalys orientuojasi į skirtingus tipus. Rusijoje 1994 buvo atvežti trys keeshondo tipo šunys iš Amerikos, ir keletas volfšpicų atvežta iš Europos. Šitų šunų veisimas buvo orientuotas į keeshodno tipą.
    Vokiečių volfšpicas ir Olandų keeshondas, turi tas pačias šaknis, bet jie buvo veisiami pagal kai kurias savarankiškas veisimo nuostatas. Jei keeshondus laikė, kaip šunį palydovą, volfšpicai kaip ir prieš šimtą metų, buvo pririšti ir saugojo šeimininko turtą. Tai turėjo įtakos susiformuojant šuns charakteriui bei išvaizdai. Vokiečių volfšpicai daug didesni, aktyvesni ir iki tam tikro lygio agresyvesni nei tipiškas keeshondas. Didesnis šuns ūgis blogino dekoratyvines šuns savybes. Volfšpicai atrodo daug paprasčiau, negu keeshondai. Tarptautinė kinologijos federacija FCI nepripažįsta keeshondo, kaip atskiros veislės, visose parodose abu tipai lyginami viename ringe.
    Špicai – šitai grupei priklauso ir keeshondai- viena iš seniausių šunų veislių, jei ne pati seniausia.
    Keshondas – veislė, kuri išvesta minimaliai naudojant dirbtinį selekcionavimą, dabartinė šitos veislės išvaizda, labiausiai atitinka pirmiems šitos veislės šunim.
    Jau kelis amžius, keeshondo paskirtis - idealus šuo, kompanionas ir sargas. Keeshondai labai vertina savo namus. Jie dovanoja savo meilę ir ištikimybę visiems šeimos nariams. Jie draugiški su kitais naminiais gyvūnais. Keeshondai labai tvarkingi, lengvai pratinami savo reikalus atlikti lauke. Daugeliui iš jų būdinga praustis letena – panašiai kaip tai daro katės. Keeshondai su malonumu plaukioja, voliojasi sniege.
    Šitos veislės sveikata labai gera iki šių dienų, gebėjimas adaptuotis prie įvairių laikymo sąlygų, aukštas išmokymo lygis- savybės, dėl kurių jie išgyveno tiek amžių šalia žmogaus. Keeshondui būdingas noras suprasti žmogų, atspėti norimą elgseną, ištikimybė ir noras visada būti kartu.
    Keeshondai labai tvirti, sveiki šunys. Atliekant būtinas profilaktines procedūras, jie praktiškai neserga. Rūpestingai prižiūrint šunį, jie ilgai gyvena. Dauguma gyvena iki 16-17 metų. Bet ir būdami 12-14 metų jie aktyvūs ir mažai serga.
    Keeshondai savo išvaizda ir charakteriu labai patrauklūs. Amerikoje yra pagalbos sistema blogai girdintiems žmonėms. Keeshondai pasirodė kaip labiausiai tinkanti veislė dirbti pagalbininkais šioje programoje. Jie tampa negirdinčių žmonių palydovais, kai reikia duoda žmogui signalą.
    Dažni svečiai keeshondai būna psichiatrinėse ligoninėse arba ligoninėse neišgydomiems žmonėms. Draugiškas, linksmas, visada pozityvia nuotaika, bendraujantis keeshondas teikia džiaugsmą kenčiantiems žmonėms. Jis dovanoja savo meilę sergantiems vaikams, įrodo, kad juos myli, kad su jais nori žaisti. Pagal daugelio psichiatrų įvertinimus , tiriančius sergančių vaikų korekcinį elgesį, keeshondo apsilankymas daro stebuklus. Animaloterapija (nervinių ligų gydymas su gyvūnų pagalba) įgauna vis platesnį pripažinimą įvairiose šalyse. Šioje srityje keeshondai yra labai perspektyvūs šunys. Tam tikslui taip pat naudojami labradorai ir auksaspalviai retriveriai. Amerikos gydytojų asociacija leido keeshondui konsultacijos metu būti psichoterapeuto kabinete, savo buvimu jie padeda atsipalaiduoti, sumažina paciento įtampą.
    Keeshondo atsiradimo istorija Europoje, kaip ir špico, tiksliai nežinoma. Šunys, primenantys špicus, atsirado Europoje labai seniai, 16-17 amžiuje įvairiuose Europos regionuose pradėjo veisti juoduosius bei ruduosius špicus.
    Intelektas aukštas, daugelis keeshondo šeimininkų, praeityje laikė kolly arba aviganio veislės šunis, kurie pasaulyje pripažinti intelektualais ir jie nenusivylė nauja veisle.
Volfšpicų/keeshondų veislynas
Gauruotas Vilkas