FCI Standartas

Galva.
Kaukolė: vidutinio dydžio. Žiūrint iš viršaus, galva nuo pakaušio atrodo platesnė.
Nosis: apvali, maža ir visiškai juoda.
Snukis: ne per daug ilgas, nedidelis, neaštrus, volfšpicams juoda „kaukė“ būtina.
Lūpos: nekaba, priglunda ir nesudaro raukšlių burnos kampučiuose. Visi špicai turi juodą pigmentaciją.
Dantys ir žandikaulis: žandikaulis gerai išvystytas ir turi 42 dantų žirklinį sukandimą.
Žandai: švelniai apvalinti, neiššokę.
Akys: vidutinio dydžio, ovalios, šiek tiek įstrižos ir visada tamsios, volfšpicams aplink akis „akiniai“ pilkos spalvos.
Ausys: nedidelės, esančios aukštai ir arti viena kitos, trikampės ir aštriais galiukais, visada stačios, volfšpicams būtinai tamsiai juodos pilkos spalvos, beveik juodos.
Kaklas: vidutinio ilgio, platus.

Kūnas.
Viršutinė linija: Prasideda nuo stačių ausų ir švelniai pereinanti į trumpą tiesią nugarą.
Krūtinė: gili, ovali, priekinė krūtinės dalis gerai išvystyta.
Apatinė linija: krūtinės ląsta turi didelę apimtį, pilvas normaliai įtrauktas.
Uodega. Vidutinio ilgio, išaugusi aukštai. Iš karto nuo pagrindo riečiasi aukštyn suformuodama žiedą, prisispaudusi prie kairės arba dešinės nugaros dalies. Leistinas dvigubas užsukimas ant uodegos galiuko. Nykštukinių špicų uodega užriesta ant nugaros, bet žiedo nesudaro.

Priekinės galūnės.
Bendras įspūdis: tiesios, plačios.
Pečiai: pečiai turi gerą muskulatūrą.
Alkūnės: alkūnės sąnariai stiprūs, gerai priglunda prie krūtinės ir nesisuka nei į vidų nei į išorę.
Priekinės letenos: kuo mažesnės, apvalios, su priglundančiais pirštais. Nagai ir pagalvėlės juodos.
Dilbis: vidutinio ilgio palyginus su kūnu, visiškai tiesus, iš galinės pusės gerai apaugęs kailiu.

Galinės galūnės.
Bendra išvaizda: labai stiprios, stovi tiesiai ir paraleliai.
Klubai: vienodo ilgio.
Keliai: stiprus kelio sanarys, kampas išryškintas, judant neišsiverčia.
Galinės kojos: ne tokios apvalios kaip priekinės, bet su priglundančiais pirštais ir kietom pagalvėlėm. Nagų ir pagalvėlių spalva - tamsi.
Judesiai: vokiečių špicai laisvai juda, tiesiai, lengvai, gerai atsiremia.
Oda: nėra jokių raukšlių.

Charakterio savybės.
Vokiečių špicas visada atidus, judrus ir be galo prieraišus. Jis labai protingas, lengvai dresuojamas. Jis nebailus ir neagresyvus. Geras prisitaikymas prie blogų oro sąlygų, ištvermingas šuo. Špicų temperamentas labai gyvas, mėgsta aktyviai praleisti laiką, vaikystėje išdykę. Jeigu jie išsigasta, bando tai pranešti lojimu ar urzgimu. Nepažįstamiems žmonėms jie geranoriški arba neutralūs, labai retai žiūri įtartinai. Nuosavą teritoriją saugo atsakingai ir kruopščiai. Olandų ūkininkai naudoja juos kaip ganytojus ir gyvulių apsaugai. Kaip taisyklė, šiam tikslui naudojamas ne vienas šuo, o grupė. Grupė keeshondų labai atsakingai atlieka savo darbą ir pasiruošę ginti šeimininko turtą nuo priešų iki paskutinio kraujo lašo. Volfšpicas (špicas – vilkas) išsiskiria dydžiu, galingesniu sudėjimu nei likę špicai. Tai stiprus šuo, aiškiai išreikštomis “apsauginio” savybėmis, nepasitikėjimu pašaliečiams ir yra naudojamas apsaugai.

Kailis.
Vokiečių špicų kailis dvigubas: ilgas, tankus, tiesus viršutinis kailio sluoksnis. Pavilnė – trumpa, tanki ir minkšta. Ypatingas špicų bruožas – kailis neprigludęs, o stovi beveik vertikaliai. Tai suteikia žavesio ir išskiria iš kitų šunų veislių. Spalva: sidabrinės-pilkos spalvos, su juodais ilgo plauko galiukais. Snukis ir ausys tamsesni. Aplink akis ryški kaukė, kuri išryškina antakius. Apykaklė ir pečiai šviesesni. Priekinės ir galinės galūnės pilkos be juodų dėmių. Ypač vešlus kailis ant kaklo ir pečių suformuoja “apykaklę”, ant užpakalinių kojų – “kelnes”, uodega taip pat padengta vešliu kailiu. Nugaros ir šonų plaukai šiek tiek trumpesni. Kakta, ausys, snukis, kojos žemiau riešo padengtos trumpais plaukais. Vokiečių špicas savo kailio “spindesį” pasiekia 3 metų amžiaus ir išlaiko šį žavesį, net iki 10 – 12 metų. Yra išimčių, kur šis šuo gyveno 18 metų.

Spalva.
Vilko ar pelenų – pilka (juodos ir pilkos mišinys), su būdingais “akiniais” aplink akis. Pavilnė šviesiai pilka arba kreminė. Kailio plauko galai juodi. Snukis ir ausys beveik juodos. “Apykaklė”, “kelnės”, uodega ir galūnės šviesesnio tono. Dėl spalvos veislė ir gavo tokį pavadinimą – volfšpicas, daugiau šitų šunų gyvenimas niekaip nesusijęs su vilkais.

Dydis.
Pagal aukštį ties ketera volfšpicai turi būti 49 cm +/-6 cm, tačiau šuo turi būti proporcingas;

Sudėjimo defektai.
Per daug plokšti galva. Galva obuolio formos. Per daug didelės ar šviesios akys. Ašarojančios akys. Nosis ar lūpos kūno spalvos. Dantų trūkumas. Judėjimo nepakankamumas. Kaukės nebuvimas.

Diskvalifikacija.
Neteisingas sukandimas. Išvirtusios akys. Nestovinčios ausys. Ryškios baltos dėmės.

Trūkumai.
Bet koks neatitikimas anksčiau išvardintų punktų.
Volfšpicų/keeshondų veislynas
Gauruotas Vilkas